Dauguma žmonių vengia maisto produktų kuriuose yra cholesterolio. To priežastis yra širdies priepuolio ir svorio prieaugio baimė. Tačiau cholesterolio bei širdies ir kraujagyslių ligų ryšys nėra toks tvirtas, kaip teigia tradicinė medicina.

Kas yra cholesterolis?

Cholesterolis yra vaško pavidalo medžiaga. Jį gamina beveik visos jūsų organizmo ląstelės, daugiausiai - kepenų. Cholesterolis įeina į kiekvienos kūno ląstelės sudėtį ir naudojamas daugeliui būtinų funkcijų atlikti:

• Cholesterolis reikalingas ląstelių struktūrai palaikyti, įeina į ląstelių sienelių, membranos sudėtį.
• Hormonų sintezė: cholesterolis reikalingas estrogenams, testosteronui, kortizoliui ir visiems kitiems hormonams gaminti.
• Jūsų kepenys paverčia cholesterolį tulžies rūgštimis, kurios padeda įsisavinti riebalus ir riebaluose tirpius vitaminus, tokius kaip vitaminai A, D, E ir K.
• Cholesterolis yra vitamino D3 pirmtakas. Be cholesterolio organizmas negalės susitetinti mums taip reikalingo šio vitamino.
• Kiekvieną nervinę ląstelę supa ir saugo mielino apvalkalas, kurį sudaro cholesterolis. Trūkstant cholesterolio gali būti neigiamai veikiamas jūsų smegenų aktyvumas ar suprastėti atmintis.
• Cholesterolis turi antioksidacinių savybių ir padeda kovoti su laisvaisiais radikalais.

Didžiąją dalį cholesterolio – apie 70 proc. pagamina žmogaus organizmas. Likusi dalis gaunama su gyvūninės kilmės maistu.

Jūsų kūnas pagamina daugiau nei 3000 mg cholesterolio per dieną. Palyginimui, kiaušinyje yra iki 300 mg cholesterolio.

Ilgą laiką girdėjome patarimus, kad nereikėtų valgyti kiaušinių trynių, kadangi juose yra daug cholesterolio, ir valgyti tik baltymus.

Mūsų organizmas pagamina kur kas didesnį kiekį cholesterolio, nei mes jo gauname su maistu. Tyrimų duomenimis, maiste esantis cholesterolis nedaro įtakos jūsų kraujo cholesteroliui.

Tai reiškia, kad jei vieną dieną su maistu gauname daugiau cholesterolio, tą dieną, organizmas jo pagamins mažiau.

"Gerasis" ir "blogasis" cholesteroliai

Cholesterolis yra netirpus vandenyje (hidrofobinis) ir vienas pats negali cirkuliuoti kraujotakoje, jo pernešimui reikalingi specifiniai baltymai „nešėjai”, kurie atlieka pernešimo funkciją.

Tokie baltymų „nešėjų” kompleksai su riebalais vadinamas lipoproteinais. Įsivaizduokite lipoproteinus kaip laivus, kurie saugiai perneša riebalus per kraują.

Ne visi baltymai „nešėjai” yra vienodi.

Vieni baltymai paima riebalus iš audinių, kiti neša juos į audinius. Pagal tai, baltymų nešėjų ir riebalų kompleksai skirsomi į DTL (didelio tankio lipoproteinai), kitaip žinomą kaip „gerajį“ cholesterolį ir MTL (mažo tankio lipoproteinai), kitaip - „blogajį“ cholesterolį.

Svarbu suprasti, kad DTL ir MTL laivai perneša lygiai tą patį cholesterolį ir pats cholesterolis nėra nei geras, nei blogas.

Pavadinimai „gerasis” ir „blogasis” taikomi ne cholesteroliui, o baltymo ir cholesterolio kompleksui.

MTL, gydytojų imtas vadinti „bloguoju“ cholesteroliu, nes jie manė, kad būtent MTL sukelia plokštelių formavimąsi kraujagyslėse.

Tačiau be MTL daugelis mūsų audinių ir organų tiesiog nustotų funkcionuoti. Jis gabena cholesterolį  ir kitą riebalų rūšį – trigliceridus, kurie naudojami energijai gauti, į ląsteles.

DTL dažnai vadinamas „geruoju“ cholesteroliu, nes jo darbas surinkti cholesterolio perteklių iš kraujo ir nešti jį atgal į kepenis, kur jis bus sunaudotas tulžies druskoms gaminti ir pašalintas iš organizmo.

Kodėl, pradėjus laikytis ketogeninės mitybos, gali padidėti cholesterolio kiekis kraujyje?

Jeigu laikotės mažai angliavandenių turinčios mitybos, kraujyje neretai gali padidėti cholesterolio kiekis.

Apskaičiuota, kad nuo 5 iki 30% žmonių MTL kiekis žymiai padidėja (kartais net 200% ar daugiau).

Šie, dažnai sveiki žmonės, būna šokiruoti, sužinoję, kad šis rodiklis padidėjo taip stipriai.

Pradėjus laikytis ketogeninės mitybos riebalų ląstelės ima trauktis. Jos neišnyksta, o sumažėja - tai reiškia, kad jūsų riebalų sluoksnis mažėja.

Susitraukdamos riebalų ląstelės paleidžia iš savęs riebalų rūšį, vadinamą trigliceridais. Trigliceridams taip pat reikia baltymų “nešėjų”, kad jie būtų nugabenti į audinių ląsteles, kur bus panaudoti energijai.

Būtent dėl to, pradėjus laikytis keto mitybos, MTL staiga padidėja – jo reikia transportuoti energijos šaltinį, kuris dabar yra vienintelis jūsų ląstelėms.

Nevartojant angliavandenių, riebalai tampa vieninteliu energijos šaltiniu jūsų organizmui, todėl riebalų poreikis ląstelėse smarkiai išauga, kartu išauga ir baltymų “nešėjų” į audinius kompleksų (MTL) kiekis.

Laikantis ketogeninės mitybos, ši formulė, naudojama laboratorijose, nebetinka norint apskaičiuoti MTL kiekį:

MTL mmol/L= [Bendras cholesterolis (mmol/L)] – [DTL (mmol/L)] –[TG (mmol/L)/2.2]

Esant ketozėje, smarkiai išauga trigliceridų poreikis organizme. Kartu išauga ir jų nešėjų -  MTL kompleksų skaičius.

Jeigu jūsų trigliceridų rodiklis didesnis nei 4,52 mmol/L – šia lygtimi vadovautis nebegalima. Todėl, lankydamiesi pas gydytoją, būtinai informuokite apie savo mitybos racioną.

Mažai angliavandenių turinčios mitybos poveikis jūsų cholesterolio kiekiui ilguoju laikotarpiu

2004 metais buvo atliktas ilgalaikės ketogeninės mitybos poveikio sveikatai tyrimas.

Šiame tyrime buvo atrinkti 83 nutukę pacientai, kurių kūno masės indeksas buvo didesnis nei 35 kg/m2, o gliukozės ir cholesterolio lygis buvo aukštas. Tyrimas truko 24 savaites.

Pasibaigus tyrimui, nustatyta, jog pacientų kūno svoris ir kūno masės indeksas reikšmingai sumažėjo. Bendrojo cholesterolio, MTL, trigliceridų lygis ir gliukozės kiekis kraujyje reikšmingai sumažėjo, o DTL kompleksų kiekis žymiai padidėjo (pilną tyrimą rasite nuorodų sąraše, straipsnio apačioje).

2009 m. atliktas tyrimas, kuriame lyginta asmenų, besilaikančių neriebios mitybos, ir asmenų, kurie laikosi ketogeninės mitybos, būklė.

Visi tyrimo dalyviai turėjo metabolinį sindromą (nutukimas, rezistencija insulinui, medžiagų apykaitos sutrikimas, 2-o tipo cukrinis diabetas, didelė širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika).

Tyrimo metu nustatyta, kad mityba, kurioje mažai angliavandenių, buvo veiksmingesnė, mažinant daugelį širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos rodiklių, įskaitant kūno ir pilvo riebalų apimties sumažėjimą, sumažėjusį trigliceridų, MTL dalelių, gliukozės ir insulino kiekį kraujyje, bei padidėjusį jautrumą insulinui.

Tyrimo rezultatai patvirtina, kad tiek daug rizikos veiksnių išlieka stabilūs arba pagerėja dėl angliavandenių kiekio ribojimo mitybos racione. Keto mityba gali būti ir yra taikoma kaip veiksmingas būdas, siekiant sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką (pilną tyrimą rasite nuorodų sąraše, straipsnio apačioje).

Šaltiniai:

1. „Angliavandenių ribojimo dieta daro teigiamą poveikį metabolinio sindromo gydymui”
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19082851/ 

2. „Fiziologija. Cholesterolis”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK470561/

3. „Aukštas cholesterolio lygis yra būtinas mielino membranos augimui”
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/15793579/

4. „Atsparumas insulinui, mažosios MTL dalelės ir rizika susirgti aterosklerozinėmis ligomis”
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/23627975/

5. „Pacientų, hospitalizuotų dėl vainikinių arterijų ligos, lipidų lygis: 136 905 hospitalizacijų analizė gavus gaires“
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/19081406/

6. „Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių atsakai į II tipo diabeto priežiūros modelį, įskaitant mitybinę ketozę, kurią sukelia nuolatinis angliavandenių ribojimas. Vertinimas po vienerių metų: atviras, ne atsitiktinių imčių, kontroliuojamas tyrimas“
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5928595/

7. „Angliavandenių ribojimo mitybos poveikis MTL cholesterolio kiekiui antsvorio turintiems ir nutukusiems suaugusiesiems: sisteminė apžvalga ir metaanalizė”
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/30544168/

8. „Mažai angliavandenių turinčios mitybos, palyginimas su mažai riebalų turinčia mityba. Poveikis kūno svoriui ir širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniams: atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metaanalizė”
https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/26768850/

9. „Ilgalaikis ketogeninės dietos poveikis nutukusiems pacientams”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2716748/