Suriebėjusioms kepenims būdingas padidėjęs riebalų kaupimasis kepenyse. Kai kepenų riebalai viršija 5 % kepenų svorio, jei nėra vartojama daug alkoholio, nėra kitų kepenų riebalų kaupimosi rizikos veiksnių, ši būklė vadinama nealkoholine riebiųjų kepenų liga.

Viena pagrindinių ligos priežasčių yra per didelis insulino kiekis kraujyje. Insulinas yra hormonas, padedantis reguliuoti cukraus kiekį jūsų organizme. Didžiausia suriebėjusių kepenų problema yra ta, kad neturėsite jokių simptomų, tol kol kepenys nebus visiškai pažeistos. 

Gliukozė yra pagrindinis energijos šaltinis organizme. Gliukozės atsargos kaupiamos kepenyse ir raumenyse glikogeno pavidalu. Mitybos racione esant gausiam angliavandenių (gliukozės) kiekiui, glikogeno atsargų kaupyklos organizme greitai užpildomos. Jei atsargoms užsipildžius į organizmą toliau plūsta angliavandeniai, jiems reikia papildomos laikymo vietos.

Kai kepenyse ir raumenyse glikogeno atsargų rezervuaras užpildomas, angliavandenių perteklius verčiamas į riebalus, kurie kaupiasi žmogaus riebaliniame sluoksnyje.  Šis procesas vadinamas De Novo lipogeneze (DNL). „De Novo“ reiškia „iš naujo“, o „lipogenezė“ reiškia riebalų susidarymą. Didelis angliavandenių suvartojimas aktyvina DNL procesą.

Kai kepenų atsargos užpildytos glikogenu, o angliavandeniai toliau vartojami dideliais kiekiais, DNL procesas vyksta  labai intensyviai  t.y. gaminasi vis daugiau  ir daugiau riebalų  molekulių.

O kas vyksta tada, kai riebalų gamyba yra intensyvesnė, nei riebalų pernešimas į riebalinį audinį? Įsivaizduokite, kad naujai susidariusios riebalų molekulės tarsi keleiviai stotelėje - jų vis daugėja, tačiau autobusas talpina tik keletą keleivių ir veža į tikslą nedideliu greičiu. Toliau vartojant angliavandenius, riebalų molekulių kepenyse skaičius sparčiai auga, jos lieka laukti kepenyse, kol bus perneštos į riebalinį sluoksnį. Taip riebalai užsilieka kepenyse. Tuomet kepenys išsitempia, ir yra diagnozuojamos kaip suriebėjusios kepenys.

Iš visų angliavandenių daugiausiai įtakos suriebėjusių kepenų ligai turi fruktozė. Fruktozė žmogaus sveikatai yra kenksmingesnė, nei gliukoze. Beveik kiekviena kūno ląstelė energijai iš karto gali naudoti gliukozę, bet nė viena ląstelė neturi galimybės iš karto energijai naudoti fruktozės. Gliukozė iš virškinamojo trakto patenka tiesiai į kraują ir iš karto gali būti naudojama energijai.

Tuo metu fruktozė pirmiausiai turi būti apdorota kepenyse. Tai daro apkrovą kepenims. Fruktozė, palyginti su gliukoze, 20 kartų dažniau įtakoja suriebėjusių kepenų diagnozę. Kai glikogeno atsargos kepenyse užpildytos, fruktozės perteklius DNL būdu verčiamas tiesiai į kepenų riebalus. Dėl fruktozės pertekliaus DNL intensyvumas gali padidėti net penkis kartus vos per keletą dienų.  Suriebėjusioms kepenims išsivystyti paprastai reikia 8–24 savaičių, jei mityboje vartojama didelis fruktozės kiekis. Klinikiniai tyrimai rodo, kad sumažinus angliavandenių, ypač fruktozės, kiekį mityboje, gali būti pasiekta reikšminga nauda mažinant kepenų riebalų kaupimasi.

Fruktozė, kitaip žinoma kaip vaisių cukrus, bet nėra randama vien tik vaisiuose. Iš tiesų, fruktozė kukurūzų sirupo pavidalu naudojama beveik kiekviename perdirbtame maiste: pica, sriubos, duonos gaminiai, sausainiai, pyragai, kečupas, padažai, saldumynai ir t.t.

Kepenims nesvarbu, iš kur gaunama fruktozė - iš vaisiaus ar pyrago, galiausiai kepenys fruktozę vis vien paverčia riebalais. Pačią didžiausią fruktozės koncentraciją gauname gerdami limonadus ir sultis.

Klinikiniai tyrimai parodė, jog, žmonėms vartojant saldžius gėrimus kasdien šešis mėnesius, atsirado kepenų suriebėjimas, kurį patvirtino magnetinio rezonanso tyrimas.

Kitame tyrime, devynioms dienoms buvo taikomas fruktozės apribojimas vaikams, vartojantiems dideles fruktozės dozes. Po devynių dienų nustatytas sumažėjęs kepenyse esančių riebalų kiekis, susilpnėjusi DNL, palyginti su kontroliniais tiriamaisiais, kurie buvo maitinami įprasta dieta. To paties tyrimo pogrupyje taip pat pagerėjo kiti sveikatos rodikliai, įskaitant kraujospūdį, trigliceridų kiekį kraujyje ir atsparumą insulinui.

Glikeminis indeksas (GI) parodo kaip greitai, kiek ir kuriam laikui pakyla gliukozės kiekis kraujyje suvalgius tam tikrą maisto produktą. Vartojant gryną gliukozę GI bus suteikta maksimali vertė - 100 balų. Visi kiti maisto produktai yra matuojami pagal šį kriterijų. Kadangi stalo cukrų sudaro pusė gliukozės ir pusė fruktozės, jis turi tarpinį glikemijos indeksą.

Fruktozė turi žemą GI, nes nesukelia greito insulino išsiskyrimo. Taip yra todėl, kad fruktozė iš pradžių apdirbama kepenyse ir  tik tuomet patenka į kraują. Dalis fruktozės palieka kepenis riebalų pavidalu, todėl nesukelia staigaus insulino šuolio.

Fruktozė, kuri taip greit nekelia kraujo insulino, daugelį metų buvo laikoma daug geresne sveikatai nei kiti saldikliai. Natūralus saldiklis, randamas vaisiuose, kuris nedidino glikemijos indekso, tikrai skambėjo sveikai. Prekybos centre jūs galite nusipirkti „sveikesnio“ stalo cukraus, kuris sudarytas vien iš fruktozės.

Tačiau fruktozė turi paslėptą tamsiąją pusę, kuri nebuvo akivaizdi daugelį dešimtmečių. Fruktozės toksiškumas buvo vertinamas vien tik matuojant insulino lygį kraujyje, bet dėmesį reikėjo kreipti į lėtą riebalų kaupimąsi kepenyse. 

Mano klientės komentaras

Šaltiniai:

1. "Fruktozė ir cukrus: pagrindinis nealkoholinių suriebėjusių kepenų kaltininkas”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5893377/  

2. “Viskas, ką turite žinoti apie suriebėjusias kepenis”
https://www.healthline.com/health/fatty-liver  

3. “Glikogeno apykaitos pagrindai treneriams ir sportininkams”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6019055/  

4. “De novo lipogenezė sergant suriebėjusių kepenų liga ir esant sveikam”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4832395/ 

5. “Nealkoholinė riebiųjų kepenų liga 2015 m.“
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4462685/ 

6. “Netinkamos mitybos sukelta nealkoholinių suriebėjusių kepenų ligų ir kepenų ląstelių vėžio modelis“
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5012902/  

7. “Izokalorinės fruktozės ribojimas ir medžiagų apykaitos gerinimas vaikams, sergantiems nutukimu ir metaboliniu sindromu”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4736733/  

8. “Maisto produktų glikeminis indeksas ir insulino indeksas: tarplaboratorinis tyrimas naudojant ISO 2010 metodą”
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6770275/